pažinti

pažìnti tr. 1. S.Dauk žinoti esminius bruožus, kuriais skiriasi nuo kitų: Nepažįstu nė vieno iš vaikų Ktk. Aš tavi pažį́stu, mas buvom kaimynai Varn. Nėkas nė žìnte nepažìno Pln. Aš ir mamą jo pažį́stu ZtŽ. Jaunas jaunaip klausia, ar tu jytai pažį́sti ZtR. Iš balso tave pažįstu D.Pošk. Senus pažį́stu nuluptus Skdv. Katrie kupčiai, tie pažį́sta ant dantų arklį Jrb. Kad pamatytum, tai pažýtum Rsn. Rodės, pažįstu jį iki panagių, o va palikau musę kandęs rš. Visi šunys mani čia pažìno (aš čia buvau savas) Vlkš. ^ Iš darbo pažinsi žmogų LTR(Zp). Pažìnk draugą kelionėn, o prietelių nelaimėn Srj. Kvailą iš juoko pažį́stame LTR(Mrj). Numien palikęs, kelė[je] sutikęs savo gero nepažino (bitė) Jn.

pažintai adv. D.Pošk. pažintinai adv. Sut, D.Pošk.

2. refl. darytis artimu, pažįstamu: Dainavoj bit maskoliai, pasižìno ir apsiženino ZtŽ. Pasižìnom turgely i susėjom Žg. Ir išėjo jis į girią kaimynų aplankyti, su kuo nors pasižinti, pasišnekėti J.Balč. Juk ji su daktaru pasižino, kai mūsų senis, Juozas, susirgo Pt. | Su šituo žodžiu, kaip pasakojo patsai Jaunius, jisai pasižinęs iš senio Ruigio, Jaunių kaimyno, Lembo sodoje, Kvėdarnos parapijoje K.Būg. Sūnus išėjo pasižinti su ta pasakiškąja Palanga rš. | prk.: Vaikams jau davėm pasižìnti su raštu Nmk. 3. refl. tr., intr. atpažinti vienam kitą: Pasku jie pasižìno – žmona buvo atsimainius Šln. Jie žino, pasižį́sta tokie vienas kitą Antš. 4. refl. OGLII322 turėti pažintį, būti pažįstamiems: Ar jūs pasižį́stami? Slč. Su juo pasižį́stam gerai Antz. Ka aš nepasižį́stu su anais Kv. Ir mes su juo pasižìnom maži Km. Juodu gerai pasižìno Tlž. Ir anksčiau mes pasižìndavom Kpr. Garbingam žmogui gėda su tavim pasižinti rš. Kartu gyvena ir nepasižį́sta Prn. Mes su ja pasižìnom Svn. Pasižį́stam labai gražiai Šauk. Mudu pirmiaus pasižìnom Pgg. Ir jūs pasižį́stat jo? Rsn. Su tą bobute liuobav pasižìnti Šts. Julė pasižìndavo su mano broliu PnmR. Sabalius pasižino su juo daugiau kaip penkeri metai rš. Mes nepasižìnom, tik par laiškus susipažinom Grg. Lietuviai visi pasižìnom – mažai buvo [Tilžėje prieš karą] Tlž. Su tuo kiemu kaip ir pasižį́stam Svn. Bet jis išejęs ižg bažnyčios Rymo … nepagrįžo nė vienosp kitosp bažnyčiosp kaip tikresnėsp (nes jos niekur nebuvo), nei grėkump, nei armėnump, nei husitump, kuriump pasižint norėjo DP444. | Su rubliu kaip su karalium nepasižį́sta (niekada neturi pinigų) Všk. Mes pasižį́stam su tais šunais, pasikalbinam, tai nepuola Kpr. 5. būti žymu, matyti: Kap gražiai žydi obelėlė, ir lapelių maža pažìnt – balta balta ir žalia Dv. Pažìnsi, kur mergų yra – atšlaimas nušluotas Sl. Ar vanduo, ar degtienė – nepažinsi [iš tolo] Strn. ^ Pernai žirgas šokinėjo, o šįmet pėdos pažint (ugniavietė) LTR. Juodas arklys nušoko, pėdų nepažìnsi (blusa) JT32. 6. suvokti (buvimą, vertę): Tų žolių milijonai, kur čia visas pažìnsi Všk. Jokių vaistų nepažį́stu Drsk. Anas nemokėjo nei skaitytei, nei rašytei, bet pinigus pažindavo Sld. Kirviu mėsą pakapojo, nepažìndavo tų mašinkų Dv. Pažìno, kad visa dirbo brolio pati ZtŽ. Pažinę savo dvasios jėgas, atmestumėt jūsų pačių išsvajotas šmėklas ir ligotas mintis J.Bil. 7. sugebėti atskirti nuo kitų, nustatyti tapatybę: Aš ano nepažináu nė žìnte Lkv. Jau nelabai galėjai bepažinti, kuris čia atvykęs, o kuris vietinis J.Ap. Kap čia pasipuošt, kad nepažìnt[ų] velnias (ps.) Dsn. Sėdi broliukas, sėdi sesutė – ir manęs nepažino, tiktai pažino sena močiutė ir mane prakalbino LTR(Žž). Sustenkam, ale nelabai viena kitą pažį́stam, jau reikia gerai padabot Klt. Nugi ir nepažinaũ aš tavęs, Mortyt, būsi bagota Skrb. Nu kaip čia muni pažìno anie i muno vardą žino, i viską?! Kl. Iš regėjimo aš jį pažį́stu Švnč. Jeigu aš jį sutiktau, tai nepažytáu Vrn. Nepažį́stu, kas čia toks eitų – neišmatau Mžš. Mano tėvelis atsikelt[ų], nebepažiñt[ų] savo gryčios Antš. Arklys nesukas į svetimą kiemą, pažį́sta savo End. ^ Pažįsta sidabrą ir pelenuose LTR(Klvr). ║ sugebėti veikti, dirbti: Ar žydas pažį́sta, kap žemę dirbt, o žmogus pažį́sta ZtŽ. 8. iš požymių nustatyti rūšį: Aš jas (drūčiažoles) pažìnstu: jų toki mėlyni žiedukai, šaknukės kap širdis Kpč. Kad žolę pažį́sti, nuo buroko atskiri – i ravėk! Mžš. Tų grybų nepažį́sti, ar anie ėdami, ar ne Trk. Reik pažìnti [grybus], nepažìndamas kokius norintais užvalgysi, i gatavas Pkl. Daktarai nepažìno ligos Ūd. ║ nustatyti vertingumą: Šeiminykę iš duonos pažìnsi: tik sunkus darbas gerą duoną kepa Všk. Iž rankų maistrą pažýt, iž rengmonės – mergą Kč. Iš vaisiaus jų pažysite juos VlnE96. 9. ZtŽ suprasti: Anys nepažį́sta mūsiško liežuvio Grv. Anas visa pažį́sta, ką niūkiam Aps. Moma lietuviškai pažìno, o ūtaryt nemokėjo Dv. Ot, senesni kap kokį žodį pažį́sta Švnč. O aš dar jauna buvau, nieko nepažinaũ, ką anys ten ūtarino Zt. Valandų, ir tų kadaise nepažìnom Vrn. Aš pažį́stu, kai meluoja, oi pažį́stu Švnč. Kas tę ta par knyga, ka raidžių visai nepažýt Jrb. Nepažį́stu tą žodį Tlž. Išmokė muni biškį raides pažìnti, paskiau kningas išmokau Žr. | Pusdienį pažįstu iš saulės D.Pošk. Kap suvelia milą, nepažìnsi, kap darytas Aps. Vieni šposus pažį́sta, kiti nepažį́sta Upn. Kokio amžiaus tas vaikas buvo, nežinau, tik ans juoką jau pažìno Kl. Jie pažįsta teisybę ir išsisaugoja paklydimų Tat. Niekas nepažį́sta, kas jai yra Dgp. Gizelis, jeigu moka suviryt, tai jau pusė kalvio: pažį́sta geležį, žino, kap limpa Graž. Gerasis Dievulis pažį́sta jo nuoširdų ir kuklų troškimą rš. ^ Blogą darbą ir naktį pažinsi LTR(Mrj). 10. pajusti, patirti: Aš vargo nepažinaũ po momai Dv. Sutikau bernelį, pažinaũ vargelį (d.) Dglš. Kap pažinai vargelį, atsiminei rūtelę LTR(Mrk). Verki, sesute, vargo nepažinus (d.) Dsn. Tai sako: eik, Adomai, iš rojaus, pažìnk darbą artojaus Aln. Nei aš pažinaũ vemt, kap buvau sunkemėj Dv. Kai pažinaũ, kad ana numirė, visai sveikatą pamečiau Lb. | refl.: Turia jis pinigų – iš šių metų pasižìno Slm. Turi pinigo davaliai, tai nepasižį́sta [nuostolių išlaidaudami] Skp. ║ vartoti: Ani kokios tabletkos pažìnom, o sveiki buvom Dv. 11. refl. leistis būti atpažintam: Te išmintis jo pasižins Mž350. Nes jisai (Tamošius) norint pirm abejojo, ik kolei nopžvalgė, bet tuojaus kaip išvydo ir palytėjos, tad veikiai pažinos ir pamatės, ir pametęs neištikėjimą pažino V[iešpatį] Dievą savą DP403. Bet tatai stebuklingesn, jog magamus pažintis ir apreikštis teikės DP424. Nes ant kurių V[iešpats] Jėzus pažvilgi tuo būdu, tie pasižįsta, tie nuog piktųjų draugės tęjaus pabėga DP162. Tiesa yra, kad Ponas tumpi niekad nepasižįsta, o visada tų užsigina ir nenori nieko apie juos žinot, kurie įsidavė ing karalystę ir paslušnystę svieto to biedno MP118. 12. refl. Q76 išpažinti; prisipažinti: O kaipagi mes juos nes turim pažint už aveles, kad anys nepasižįsta naminykais būt vieros PK209. Jis pasižįsta nevertas esąs BPII362. Jiemus (netikintiesiems) davė išmanyt, idant pasižintų ir išsivystų, bat piktamui niekad ir gera nepadest MP84. Pasižįstam, kad jau nusidėjom PK135. Aš pasižįstuos tokiop darbop per silpnas ir nehadnas MT(lietuviška įžanga XL-XLI). Todėlei pasižįstuosi neišmintingai kalbėjęs BBJob42,3. Anas pasižino ir neužsigynė ir pasižino: „Eš neesmi Christus“ VlnE7. O jisai užmiršęs viso gero, ką daręs buvo, neturėdamas, tiektai nevertumą savo po akim ir labumu V. Christaus, pažįstas esąs nevertumi DP77. Pasižįstam, kad jau nusidėjom PK135. Po kieno akimis pasižįsti griešnas esąs? Vln72. O teip teikiuot, pažinkis kuo greičiaus ir sugrįžk iž visos širdes ižganytojop savop DP170. Užu tokių stebuklų žmonės pasižino PK162. \ žinti; apsižinti; atžinti; dažinti; įsižinti; pažinti; antpažinti; apsipažinti; atpažinti; įpažinti; išpažinti; pasipažinti; užpasipažinti; perpažinti; pripažinti; razsipažinti; susipažinti; užpažinti; peržinti; prižinti; susižinti